Auga ir balkone

Nors turi ir išpuoselėtą sodą, rankdarbių kūrėja Rasa Eidėnaitė-Agejeva kasmet puošia ir nuosavo namo balkoną. Šį sezoną jame kariauja kompaktinės ir pilnavidurės pelargonijos, dera ir kiti augalai. Moteris sako, kad smagu matyti, kaip lauko sodas ir gėlėtas balkonas susilieja į vieną žydinčią visumą. Moteris pataria, kaip rūpintis pelargonijomis, kad žiedai būtų dideli ir sodrių spalvų.

Neretai sodininkavimas, kad ir mažose namų erdvėse, prasideda nuo vaikystėje matyto tėvų ar senelių pavyzdžio. Gyvendami mieste esame kiek labiau nutolę nuo gamtos, tad labai svarbu neprarasti ryšio su ja. Augalų entuziastė, socialiniuose tinkluose pasivadinusi žolių maniake, Rolanda Noraitytė – Veseckė skatina vaikus atrasti auginimo džiaugsmą ir sukūrė mažojo sodininko rinkinį. Savo auginimo įkvėpimu Rolanda dalinasi ne tik su mažaisiais, tenka pagelbėti ir draugams, norintiems daržovių ar žalumos.

Vilniaus rajone balkono sodą puoselėjanti arboristė Inga Gaidelytė Markevičienė augina daržoves, uogas, gėles. Vietą balkone atranda ir iš kelionių parsivežti augalai, akmenys. Moteris pripažįsta neįsivaizduojanti, kaip balkonas gali būti tuščias. Ingos balkone karaliauja ne tik augalai, ištisus metus yra įgyvendinamos įvairios idėjos. Žiemos metu balkonas virsta ryškiausiu Nemėžio balkonu, nes jame sužiba šimtai lempučių.

Jau penktus metus sodą balkone puoselėja dailininkė, akvarelistė Aleksandra Dildienė iš Vilniaus. Moteris domisi tvariais sodininkavimo sprendimais, taiko permakultūros principus. Kaip pavyzdžiui, augalus tręšia natūraliomis, savo pasigamintomis trąšomis, sodininkauja tik specialiai tam skirtuose vazonuose, o kovai su kenkėjais pasitelkia česnakų vandenį, kurį pasigamina pati. Be to, Aleksandra neišmeta nuo vienmečių augalų likusios žemės, praturtina ją humusu ir vėl naudoja.

Vis labiau populiarėjant miesto daržininkystei ir bitininkystei, daržai atsiranda jau nebe tik terasose, balkonuose, ant stogų, bet ir biuruose. Vilniuje esančiame SBA grupės biure, tryliktame aukšte, įrengtas tikras daržas, kur puikiai dera ne tik žalumynai, bet ir daržovės, aromatiniai augalai. SBA grupės administracijos vadovė Indrė Pociūtė-Levickienė sako, kad daržas biure naudingas ne tik dėl gėrybių, bet ir dėl galimybės geriau pažinti vieniems kitus. Želdynų dizainerė Indrė Aleliūnaitė Kulbokė dalijasi patarimais, kaip įsikurti žalią erdvę biure.

Vijokliniai, žydintys augalai, pušys, paparčiai balkone gali leisti pasijausti lyg asmeniniame kurorte. Vilniuje gyvenanti žurnalistė, autorinės laidos „Gyvenimo papartėliai“ vedėja Kristina Kanišauskaitė -Šaltmerė savo balkone sukūrė tikrą terapinę erdvę, kurioje vietos atsiranda ne tik įvairiems augalams, bet ir visos šeimos idėjoms. Poilsio minutėlę galima praleisti hamake, stebint vėjo siūbuojamus augalus ar skaitant knygą. Balkono sodo istorijų kūrėja Kristina sako, kad dabar jos rytai balkone būna su puodeliu kavos ir mezginiais. Balkono erdve mėgaujasi ne tik pašnekovė, bet ir augintiniai, katė ir šuo.

Socialiniuose tinkluose gausu vaizdų, kaip susikurti nuostabią erdvę balkone, kur dera įvairūs augalai. Tiesa, kuriant sodą balkone be patirties ir žinių, galima ne tik nusivilti, bet ir išleisti daug pinigų. Kaip sako MB „Labiau žalia“ įkūrėja Inga Juodvalkienė, žmonės prisiperka egzotinių, žydinčių augalų, kurie galiausiai balkone neišgyvena. Tinklaraščio „Balkono gėlynas“ puoselėtoja Jūratė Grybaitė-Baliulė pastebi, kad verta investuoti į daugiamečius augalus ir visus metus gražų sodą balkone. Drąsioji balkono daržininkė, tinklaraščio „Valgoma_nevalgoma“ kūrėja Santana sako, kad balkone gali augti ne tik tradicinės daržovės, bet grybai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Tik jaukiame balkone norėsis ką nors auginti. Kaip pataria jaukių erdvių kūrėja, paveikslų tapytoja Aneta Tamulienė, iš pradžių svarbu nuspręsti, ką veiksite balkone, tuomet lengviau susikurti norimą aplinką. Tam nereikia didelių išlaidų, kartais gali pasitarnauti daiktai jau turimi namuose. Pasitelkus kūrybiškumą, balkonas iš sandėliuko gali virsti net į asmeninį kurortą ar priminti kokią nors senai lankytą šalį. Menininkė Aneta pataria, kaip susikurti prancūziško, graikiško ar net meksikietiško stiliaus balkoną, kur puikiai derės ir jūsų mylimi augalai.
Ved. Rūta Simanavičienė

Daržą balkone puoselėjanti Karolina Abraškevičė augina pomidorus, paprikas, prieskonines žoleles, žemuoges ir gėles. Moteris sako, kad didelis džiaugsmas stebėti kaip viskas auga nuo sėklytės. Savo veiklą socialiniuose tinkluose Karolina pristato kaip „Magiškas balkonas“ ir tiesa, kad jame ne tik daržininkaujama, bet leidžiamas laikas skaitant knygas.
Ved. Rūta Simanavičienė

Balkone galima auginti ne tik vienmečius, bet ir daugiamečius augalus. Želdynų dizainerė, tinklalapio „Sodo istorija“ kūrėja Aurelija Krikščiūnaitė sako, kad mūsų klimato sąlygos yra tinkamos peržiemoti daugiamečiams augalams balkone. Savo balkone moteris renkasi auginti ištvermingus, daugiamečius, ilgo dekoratyvumo augalus, tokius kaip snaputį ‘Rozanne’ ar baltąjį viduvį ir kitus. Aurelijos balkone dera ir šalčiui atsparus ‘Spider Alley’ veislės beržas.

Ilgametė balkono daržininkė tikina, kad auginti galima ir atvirame, ir uždarame balkone. Jos pačios patirtis tai įrodo, nes daržininkavo keturiuose skirtinguose balkonuose. Net 11 balkono daržo sezonų turėjusi Inga sako, kad mažose erdvėse galima užsiauginti daržovių, uogų, įvairių žalumynų ir gėlių. Dabar Inga jau turi sodą, bet su džiaugsmu atsimena savo eksperimentus balkonuose ir atvirai dalijasi patirtimi su tais, kurie dar tik pradeda savo auginimo balkone kelionę.

Ved. Rūta Simanavičienė

Pavasarį pradedantiesiems balkono sodininkams ar daržininkams neretai kyla klausimų, kokias žemes rinktis, norint sulaukti gausaus derliaus. Auginimo terpių gamintojų asociacijos vadovas Giedrius Kavaliauskas sako, kad kiekvieno augalo skirtinga specifika, todėl ta pati auginimo terpė netinka visiems augalams. Skintų gėlių ūkio „Flowerbloom“ įkūrėjas Remigijus Laurinčikas papasakos, kaip balkone užsiauginti ne tik tulpių ar narcizų, bet ir jurginų ar net bijūnų.

„Vilniaus – Europos žaliosios sostinės“ renginių metu Vilniaus savivaldybė Kudirkos aikštėje rengė ir sodinukų dalijimo akciją. Dalyti mėtų, braškių ir pomidorų daigai. Nuskenavus ant vazonėlio esantį kodą buvo galima gauti ir auginimo instrukcijas. Kokios buvo miestiečių emocijos ir nusiteikimas auginti, kaip pasigaminti natūralių trąšų iš namuose turimų medžiagų, papasakojo tvaraus gyvenimo entuziastė Gabija Kuncaitytė.
Ved. Rūta Simanavičienė

Vos tik pavasarį sušyla oras, žmonės suskumba pradėti sėjos darbus, tačiau anksti pasėjus nebūtinai sulauksime norimų rezultatų. Sodo, daržo prekių verslą su šeima plėtojanti Aistė Levanienė iš Kauno sako, kad neverta skubėti su sėjos darbais, nes daigai ištįsta, silpnus daigus lengviau atranda ir kenkėjai. Kaip padėti daigams, jeigu jie ištįso, gelsta lapai ar akivaizdžiai užpuolė kenkėjai? Atsakymai į klausimus rubrikoje „Auga ir balkone“. Taip pat išgirsite, su kokiomis patirtimis susiduria pradedantieji daržininkai ir kokie klausimai jiems kyla.

Tulpių sodas balkone – reali svajonė
Vilnietės Loretos Mitkutės balkonas džiugina išskirtinių tulpių veislių gausa ir grožiu. Moteris sako, kad net ir kaimynai pasidžiaugia žydinčiu balkonu, o pačiai Loretai tai asmeninė poilsio oazė, puoselėtos sodybos sentimentas. Norint balkone auginti tulpes, svarbu pasirinkti tinkamas veisles, įsigyti kokybiškų svogūnėlių bei tinkamai juos laikyti per žiemą. Apie tai, kaip pavyko sulaukti gausaus tulpių žydėjimo, papasakos Loreta Mitkutė, gėlių neskinanti, besidžiaugianti jomis vazonuose.
Ved. Rūta Simanavičienė

Jau ketverius metus balkone sodininkaujanti Kamilė Jasiūnaitė sako, kad bandė auginti ir daugiamečius augalus ir daržoves, tačiau išsigrynino balkono sodo idėją ir dabar augina gėles – labiausiai džiugina svyrančios pelargonijos. Daugiamečių augalų auginimo moteris atsisakė, nes augalai neperžiemoja, o apšiltintų vazonų pasiūla Lietuvoje nedžiugina. Aplinkos tyrimų centro vadovė Mykolo Romerio universitete daktarė Audra Balundė sako, kad žaliųjų erdvių kūrimas savo artimoje aplinkoje yra labai naudingas žmogaus emocinei sveikatai.

Stučkų šeimos medelyno atstovė Urtė Stučkaitė pastebi, kad vis daugiau žmonių perka ir mažas eglutes, pušeles, kurias puošia balkonuose. Tai ne tik tvarus sprendimas, neperkant kirstos eglutės, bet ir leidžia išvengti nubyrėjusių spyglių gausos namuose. Kodėl neverta susigundyti akcijinėmis eglutėmis, papasakos Urtė Stučkaitė.
Menininkė Gintarė Navickaitė-Petrauskienė iš šamoto kuria gamtos vaizdus atliepiančius keramikos dirbinius, kuriuos kaip dekoraciją galima pritaikyti kiekviename sode. Moteris, keliaudama po užsienio šalių sodus, pastebėjo, kad vis labiau populiarėja idėja pratęsti sodo grožį keramikos dirbiniais, kurie džiugins ištisus metus.

Interjero dizainerė, studijos ,,Bloomhouse“ įkūrėja Rima Pozingė sako, kad gauna vis daugiau užsakymų įrengti ir žaliąsias erdves balkonuose. Moteris siekia populiarinti idėją, kad balkonas puiki vieta sodui ir turi nemažai patarimų, kaip susikurti jaukią erdvę. Keli svarbiausi patarimai: spalvų derinimas, atsižvelgimas į balkono pusę pagal tai pritaikant ir augalus ir, žinoma, drąsa pradėti.

Interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą. Architektės teigimu, sodas balkone turi džiuginti ne tik kūną, bet ir sielą, o tam puikiai pasitarnauja ,,kitchen garden“ virtuvės sodelių kūrimas balkonuose, kuriuose gausu prieskoninių augalų. Gitanos balkone dera įvairūs prieskoniniai augalai, tokie kaip: dašis, mairūnas, šalavijas, rėžiukai, čiobreliai, mėtos ir, žinoma, vijokliniai augalai.

Ilgiau nei dešimtmetį fotografe dirbanti Jurgita Venckienė iš Kauno balkone jau 5 metus puoselėja pasakišką sodą. Moteris sako, kad net ir rudenį ar žiemą balkonas gali būti jaukia vieta arbatos puodeliui išgerti. Šaltuoju metų laiku Jurgitos balkoną puošia vazonuose augančios eglutės, pušelės, melvenės, šilokai, o gyvybės suteikiančiu akcentu tampa lesyklėlė paukščiukams.

Dekoratyvią želdininkystę ir fiziką baigusi Rasa Zaurė iš Vilniaus šiuo metu dirba optometrininke ir tikrina žmonėms akis. Atgaiva nuo darbų šį sezoną tapo balkoninė daržininkystė, kuri į procesą įtraukė visą šeimą. Vyras meistravo daržui reikalingą inventorių, o vaikai prisidėjo laistant augalus ir, žinoma, valgant daržoves. Kaip sako dietistė Vaida Kurpienė, auginimo patirtys balkone ne tik stiprina ryšį su vaikais, bet ir prisideda prie jų sveikesnių mitybos įpročių formavimo.

Žmonėms balkonus padedanti apželdinti Livija Kiršaitė sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija balkone laikyti daiktus, o ne susikurti patrauklią žaliąja erdvę. Projekto ,,Žalias balkonas“ sumanytoja pripažįsta, kad tai gali padaryti kiekvienas turintis nors kiek noro ir net rekomenduoja augalus, su kuriais auginimo patirtis balkone galima pradėti. Žalių balkonų puoselėtoja Livija akcentuoja tvarumą, todėl žmonėms siūlo rinktis daugiamečius augalus. Tuo pačiu yra sumažinamos ir išlaidos želdinant balkoną.

Gydytoja Rita Krikštopaitytė jau trisdešimtmetį puoselėja balkono gėlyną ir džiugina ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius. Norint išpuošti 5 metrų ilgio balkoną, pasiruošimo reikia daug, tačiau moteris sako, kad ją ši veikla džiugina. O gero žodžio nepagaili ir praeiviai, pamatę Ritos puoselėjamą balkoną Vilniuje, Čiurlionio gatvėje. Kone kiekvienais metais balkono gėlių kompozicija būna kam nors dedikuojama. Šiemet, be abejonės, Ritos gėlių balkonas buvo skirtas šimtmečio Dainų šventei.

Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ jau girdėjote, kaip auginimo patirtys veikia žmogaus savijautą, kokį poveikį turi mus supančiai gamtai. Šio ryto rubrikoje su architekte, dėstytoja Solveiga Buoželyte kalbėsimės apie tai, kaip žaliuojantys balkonai prisideda ne tik prie estetinio miesto vaizdo puoselėjimo, bet ir klimato kaitos mažinimo. Solveiga atskleidžia ir dar vieną svarbų aspektą – saugumą, o plačiau apie visa klausykite jau rubrikoje.

Auginimo patirtys balkone dar gausiai apipintos mitais. Vieni sako, jog balkone, apskritai, niekas neauga, kiti teigia, kad šiaurinėje pusėje geriau nė nepradėti auginti. O štai vilnietė istorikė Toma Zarankaitė Margienė sako, kad šiaurinę pusę priėmė kaip iššūkį ir pastebi, kad, vis labiau karštėjant vasaroms, šiaurinėje pusėje esantis balkonas tampa kone privalumu. Toma yra istorikė ir dirba Valdovų rūmų muziejuje. Net ir jos balkone atliepiamas valdoviškas sodų vaizdas – dera rododendrai, smulkiažiedės alyvos ir kiti nuostabūs augalai.

Daržininkauti balkone žmonės nusprendžia dėl įvairiausių priežasčių. Vienus atlydi smalsumas, kitiems norisi užsiauginti sau maisto ar tiesiog ilsėtis augalų apsuptyje. Balkono daržininko Gino Kamarovo patirtis dar kitokia. Patyręs perdegimo sindromą ir išėjęs iš darbo, Ginas atrado naują, motyvuojančią veiklą – daržininkavimą balkone. Dabar Gino balkone dera pomidorai, baklažanai, prieskoninės žolelės ir gėlės.

Dar neretai įsivaizduojama, kad rudenį balkoninės auginimo patirtys baigiasi. Apželdintoja, MB „Labiau žalia“ vadovė Inga Juodvalkienė sako, kad erdve balkone galime džiaugtis ištisus metus, ir siūlo idėjas. Balkonus, terasas padedanti žmonėms apželdinti Inga pastebi, kad žmonės neretai jau žino, ko nori, ir jiems reikia tik padėti tai įgyvendinti praktiškai. Su Inga pasikalbėjome vaikščiodamos po Vilniaus senamiestį, aplankėme ir jos apželdintą įmonės terasą ant stogo.

Kone dešimtmetį balkone sodininkaujanti Evelina sako, kad pirmaisiais metais pradėjo nuo gėlių, vėliau sekė daržovės, uogos. Jau ketvirtus metus šeimos balkone dera ir aviečių sodas. Evelina akcentuoja, kad, norint turėti gausų uogų derlių, reikia pasirūpinti tinkamu laistymu. Geltonų aviečių derliaus pavyksta turėti iki pat pirmųjų šalnų.

Alytaus rajone su šeima gyvenanti Joana Vencevičienė balkono daržą puoselėja jau kone šešerius metus. Jame dera daržovės, uogos, prieskoniniai augalai, o šiltuoju metų sezonu balkone būna ir nemažai kambarinių augalų. Joana prisimena, kad meilę augalams pajautė ne iš karto, tam prireikė laiko.
Ilgametę balkoninių gėlių pardavimo patirtį turintis Miroslavas Kolenda sako, kad, kai pradėjo savo veiklą, balkoninės gėlės nebuvo tokios populiarios kaip dabar. Anot Miroslavo, balkonus galime puošti ištisus metus.

Įvairias auginimo formas balkone išbandžiusi Jūratė Grybaitė Baliulė sako, kad priimtiniau jai auginti dekoratyvinius, o ne valgomus augalus, daržoves, nes į jas akimirksniu taikosi kenkėjai, kurie viską ragauja pirmieji. Balkone turint įvairių augalų ir lesyklėlę ištisus metus netrūksta veiksmo, atskrenda paukščiai – lesa, pešasi.
,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas Vaidas Milikauskas sako, kad kiekvienas galėtume prisidėti prie gamtos išsaugojimo vabzdžiams įkuriant namukus. Net ir balkone tai gali tapti gera alternatyva ginantis nuo kenkėjų, pritraukiant apdulkintojus.

Farmacijos ir aplinkos inžinerijos studijas baigęs Mindaugas Rutalė iš Vilniaus socialiniuose tinkluose save pristato kaip miesto sodininką. Mindaugo balkone dera net 10 skirtingų rūšių pelargonijų, auga nasturtės, serenčiai, vertingi vaistiniai ir prisiminimus įprasminantys augalai, kaip kad pušelės, išaugintos iš sėklų, parsivežtų iš Kuršių nerijos. Mindaugas kviečia atisakyti stereotipo, kad gėlių auginimas ar sodininkavimas yra moteriška veikla.

Apželdinimo studijas baigusi, dėstytoja ir dar sporto trenere dirbanti klaipėdietė Dovilė Čiegienė savo balkone, kurį vadina žaliuoju kambariu, sukūrė tikrą augalų pasaką. Augalai derinami ne tik estetiškai, bet ir siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų. Dovilės balkone ir vabzdžių viešbutis, kuris vaikams yra gamtos tyrinėjimo šaltinis.
Psichoterapeutė, knygos ,,Gamtos terapija“ autorė Giedrė Žalytė sako, kad žalia ir mėlyna spalva žmogui turi raminantį, harmonizuojantį poveikį, tad savo aplinkoje susikūrus žalią plotelį, galima patirti ir gamtos terapiją. Giedrė sako, kad esmė yra ryšio kūrimas, kurį galima sukurti ne tik su žmonėmis ar gyvūnais, bet ir su augalais.

Vilniaus senamiestyje balkono daržą puoselėjanti Justė Eidintaitė augina ne tik lietuviškus, bet ir meksikietiškų veislių augalus. Moteris daržininkauja ne tik balkone, bet ir pakeliamose lysvėse Verkiuose. Didžiausias šios veiklos tikslas yra atrasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos procesų.
Apie tai, ką svarbu žinoti žmonėms, norintiems kurti bendruomeninius daržus šalia savo gyvenamos vietos, papasakos Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Sičiūnienė.

Jau daugelį metų buto balkone ir ant palangių senjorų Fainos ir Česlovo Grobštunovičių šeima augina įvairias daržoves: pomidorus, agurkus, paprikas, svogūnų laiškus. Kai pradeda nokti savi pomidorai, jų parduotuvėje pirkti nebetenka, o kaip juokauja Faina agurkų šaltibarščiams tikrai pakanka. Pomidorų daigais šeima apdalino ir kaimynus, o štai vaikams visada įdeda balkone ar ant palangių užaugintų pomidorų ir agurkų.

Politikos mokslus baigusi Elena Arnatkevičienė dirba kariuomenėje Geležinio vilko brigados štabe, o laisvą laiką skiria auginimui tiek balkone, tiek sode. Savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadinusi Saulės sodeliu moteris sako, kad balkone galima ne tik užsiauginti norimų daržovių, uogų, bet ir susikurti jaukią poilsio erdvę.
Žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė sako, kad balkone galima užsiauginti ir vaistinių augalų, naudingų ne tik žmogui, bet ir augintiniams. Vaistinis gelsvis ir vaistinis šalavijas leis sustiprinti sveikatą, o štai paprastieji varpučiai labai tiks augintiniams.

Vilniuje gyvenančiai Gailei Surkevičiūtei daržininkavimo patirtys nėra naujos. Tiesa, dabar ji daržą puoselėja balkone ir daugiausia augina smulkius pomidoriukus ir juokauja, kad valgo juos kaip uogas. Balkonas ne tik auginimo erdvė, bet ir galimybė atgauti jėgas po darbų ligoninėje.
Tradiciškai žemę dirbantys ūkininkai susiduria su begale rizikų, tačiau jų nepavyksta išvengti ir auginant balkone. Internete įvairiose grupėse galima pastebėti žinutes apie tai, kur žmonės klausia, o kas gi nutiko pomidorams? Kokios dažniausios jų ligos ir kaip jų išvengti, kalbės Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijo

Trečią sezoną daržą balkone puoselėja Milda Vrubliauskaitė iš Kauno. Kaip pati juokauja, niekuomet neįsivaizdavo, kad norėsis ką nors auginti ir tuo labiau balkone, bet turguje pamatytas pomidoro daigas, skirtas balkonui, sudomino, o po to viskas jau tik plėtėsi. Daug naudingų daržininkavimo patarimų Milda gauna iš mamos.
Kas bebūtų balkonas – sandėliukas ar daržas, svarbu žinoti, kad jo apkrova irgi turi limitą. Kaip daržininkauti balkone, kad konstrukcija bėgant laikui nebūtų pažeista, komentuos Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Statybos fakulteto, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Arnoldas Šneideris.

Drąsiai į balkoninės daržininkystės atradimus nėrė vilnietė Santana Markūnaitė. Savo tinklaraštį instagrame pavadinusi Valgoma_ nevalgoma moteris balkone augina gausybę įvairių daržovių, uogų, vaisių ir gėlių. Šį sezoną Santana nusprendė auginti ir bulves, moliūgą bei arbūzą. Ar iš balkone augintų bulvių bus cepelinų, dar laikas parodys.
Kauno rajone ūkį ,,Daigų pasaulis“ puoselėjantys Odeta ir Gediminas Rimkevičiai turi ką pasiūlyti balkoninės daržininkystės atstovams. Anot Odetos Rimkevičienės, balkone drąsiai galima auginti tiek gervuoges, serbentus ar avietes, tiek skirtingų rūšių pomidorus, agurkus, paprikas ar baklažanus.

Vis daugiau žmonių domisi galimybe mažose erdvėse užsiauginti natūralaus maisto. Puikia galimybe tam tampa balkonai. Kaip sako mokymus balkono daržo entuziastams vedusi Mieto laboratorijos bendraįkūrėja Agnė Gaisrė, svarbu pradėti palaipsniui ir išsiaiškinti ar daržo balkone kūrimas miela širdžiai veikla. Iš Kybartų kilusi Paula Pasaulytė Petrauskienė sako, kad į balkono daržo kūrimą pasinėrė pilna galva ir džiaugiasi, kad sulaukė palaikymo iš šeimos narių.