Verslo tribūna

„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pavadinimas jau susikompromitavęs.

Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.

IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.

Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.

Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.

Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.

Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila.   Šalia tarpukariu pastatytos Kristaus prisikėlimo bažnyčios, turėjusios simbolizuoti tautos atgimimą, sovietmečiu išdygęs 28 000 kv. metrų užimantis radijo gamyklos kompleksas atgimsta naujam gyvenimui.   „Teritorija buvo labai sudėtinga, reikli, tačiau labai perspektyvi. Nors konversijos kelias buvo sudėtingas, bet pirm...

Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje.

Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje.

Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius. Pasak vadovo, tapti rinkos lydere įmonei padėjo ir glaudus ryšys su klientais, pavyzdžiui, organizuotose „Ūkininkų dirbtuvėse“.

Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba apie 1,44 proc. visos prekybos apyvartos, Lietuva taip pat neatsilieka.

Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai poslinkiai neaplenkė ir šios rinkos. Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, apžvelgia, kaip rinka reaguoja į pokyčius, kokios tendencijos formuojasi šiuo metu ir kokių rizikų reikėtų saugotis.

„Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę.

Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su  žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie garsiausias iniciatyvas, kaip jos gimsta ir kokia komanda reikalinga joms suvaldyti, kaip išlaikyti pasitikėjimą ir išsaugoti reputaciją rėmėjų akyse.

Paslaugas teikiantys verslai dažniausiai daro tai, ko nori klientai. Tačiau kai kalbame apie IT sprendimų kūrimą, situacija dažnai primena pacientą, kuris atvyksta į kliniką ir pats nusprendžia, kad jam reikia skubios širdies operacijos – be tyrimų, be analizės, nepasitarus su specialistais. Tokiu atveju tikroji problema lieka neatskleista, o sprendimai – paviršutiniški. Laimi tos IT įmonės, kurios pirmiausia siekia suprasti kliento verslą, jo iššūkius ir tik tuomet siūlo sprendimus, kurie iš tiesų kuria vertę.

Auganti konkurencija, kintanti darbo rinka ir technologijų pažanga vis dažniau verčia verslą ieškoti ne tik talentų, bet ir sprendimų, kaip juos ugdyti.  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardo subfondas VU Šiaulių akademijai remti – vienas iš būdų stiprinti ryšius tarp verslo ir mokslo regione, o kartu ir viso regiono potencialą.

2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai. Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas, ir advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus aptaria dabartinius rinkos dėsnius, geopolitinį poveikį investuotojų elgsenai ir tai, kokios tendencijos formuoja sandorių dinamiką 2025-aisiais.

Virgeda Jackaitė, pastatų, aplinkos priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ generalinė direktorė prie įmonių grupės vairo stojo gana anksti. Ji pasakoja, kaip ryžosi vadovauti sričiai, kurioje neturėjo profesinės patirties, kas padėjo pelnyti šeimos bei komandos pasitikėjimą,  ir kaip šiandien „Civinity“ plečia savo veiklą – nuo pastatų priežiūros iki skaitmeninių miesto paslaugų.

Koncernui „Achemos grupei“ priklausanti įmonė „Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.
Pradėjusi veiklą kaip vidinis remonto cechas, „Iremas” šiandien yra stipri, savarankiška inžinerinių sprendimų bendrovė, aktyviai prisidedanti prie reikšmingų pokyčių Lietuvos pramonėje.
„Dirbame nišinėje rinkoje – sunkiojoje pramonėje. Iš esmės veiklą pradėjome kaip bendrovės „Achema“ cechas, o šiandien esame strateginis partneris tarptautiniu mastu“, – sako bendrovės „Iremas” generalinis direktorius Edmundas Damaševičius. Vienas iš lūžio taškų – 2018-ieji, kai įmonė susidūrė su krize. Būtent tuomet buvo priimti drąsūs sprendimai, padėję iš esmės perkurti įmon...

Apie tarptautinių komandų formavimo iššūkius ir galimybes, po visą pasaulį išsibarsčiusio personalo kalibravimą ir organizacinės kultūros bei vadovo rolę to siekiant išgirskite „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „Surfshark“ personalo vadove Beatriče Leikaite.

Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje jaučiamas pakilimas, grįžta tie pirkėjai, kurie buvo atsitraukę dėl pakilusių palūkanų ir tie, kurie buvo atsitraukę dėl geopolitinės situacijos, pasakoja Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė.
  „Kuo labiau neužtikrintos akcijų rinkos, tuo labiau investuotojai grįžta į fiksuoto pajamingumo instrumentus arba nekilnojamojo turto rinką“, – pastebi I. Dargytė. Kauno kairiajame Nemuno krante „Nemunaičių“ kvartale vystomas projektas „Pasaka“ siūlo investavimo galimybę įsigyjant obligacijas. SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ investicijų vadovas Kasparas Juška sako, kad investuotojus vilioja išskirtiniai ir ilgalaikiai NT projektai, kurie išgyvena kelis ekonominius...

Nors kriptoturtas Lietuvoje vis dar laikomas santykinai nauju reiškiniu, Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad mokesčių administratoriai šį segmentą stebi ir taiko jam taisykles. Įsigijai, išmainei, pardavei – turi apskaičiuoti rezultatą ir, jei reikia, deklaruoti pajamas.

Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie psichologinį smurtą darbe – tema aktuali, tačiau vis dar kelianti daug klausimų. Ką iš tiesų reiškia psichologinis smurtas? Kaip jį atpažinti? Kada reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis? Apie tai, kaip teisiškai vertinamos įvairios situacijos darbo aplinkoje, kokios frazės ar elgesio modeliai gali slėpti psichologinį spaudimą, ir ką daryti, jei tokia praktika naudojama, kalbasi „Sorainen“ partneriai, advokatai Jurgita Karvelė ir Kazimieras Karpickis.

Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.

Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.  
Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje Lietuvoje. Šimtmečius skaičiuojantis istorinis pastatas vargu ar būtų dar ilgai gyvenęs, jei nebūtų patraukęs mecenato dėmesio.   
Mažesnėms savivaldybėms tokie projektai be mecenatų indėlio neįkandami, sako Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.   Bažnyčios atstatymą inicijavęs ir jį finansuojantis Vaidas Barakauskas – netoliese esančio Ilzenbergo dvaro savininkas. Jis juokauja, kad bažnyčiai tiesiog pas...

Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir fiksuotą pajamingumą, sako SAVY ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.

„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei 1,5 milijardų apyvartą, pasakoja „SmartPosti“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.
Lietuvoje įmonė pradėjo nuo palečių pristatymo paslaugos ir labiau buvo žinoma „Itella“ vardu. 2020-aisiais buvo nuspręsta keisti profilį ir sukti į e-komerciją, tuo pačiu atsirado ir poreikis kitokiam įvaizdžiui.
„Prieš du metus priėmėm sprendimą, kad reikia tokio brendo, su kuriuo būtume aiškiai matomi kaip savo įmonių grupės dalis“, – kaip gimė „SmartPosti“ aiškina vadovas.

Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas – nedarbas mažėja, laisvų darbo vietų pasiūlymų daugėja visuose portaluose, sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Nors ekspertai prognozuoja gerėjančią situaciją, tačiau tvarumo ir stabilumo darbo rinkoje vis mažiau, ir tai susiję ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir darbuotojų elgsena – žmonės gerokai lengviau keičia darbą.

Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti  nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet valstybės valdomo nekilnojamojo turto mažėja 4-5 % per metus ir tai vyksta valstybės institucijoms bei Turto bankui parduodant NT viešo aukciono būdu per  e-varžytines. Pernai valstybės institucijos atsisakė ir Turto bankui perleido beveik 50 000 kvadratinių metrų nereikalingų patalpų, kurios bus parduodamos aukcionuose.

Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas statusas reikalauja daug patirties, žinių, pasirengimo, bei susijęs su nemaža atsakomybės rizika.

Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities.  Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, sako, kad net ir tokiu metu labiausiai pasiteisinanti taktika yra proaktyvumas: tinkamai sureagavęs į dabar vykstančius pokyčius, šalies agroverslas galėtų raškyti finansinę naudą ir kilstelėti Lietuvos konkurencingumo lygį.

Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit (BTS) projects, which are customized to meet clients' specific requirements.   "This decision is purely data-driven," explained Lukasz Tomczyk, head of commerce division at Sirin Development, highlighting the escalating demand for such facilities.

Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės pavyzdžiai Lietuvoje ir kokią naudą iš tokios partnerystės gauna abi pusės, savo patirtimi dalijasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas   „Kultūros laukas ir jo finansavimas pasižymi įvairove ir čia mecenatystei, rėmimui, labdarai tikrai yra platus laukas pasireikšti.“ - neabejoja dr. A. Gelūnas.

Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia rinkodaros pasaulį – padeda automatizuoti užduotis, kurti personalizuotą reklamą, generuoti turinį, analizuoti. Tai, kam anksčiau reikėdavo daug laiko ir išteklių, dabar atlikti tampa gerokai paprasčiau. „DI supaprastino procedūras, kai kurias technines užduotis, kurioms anksčiau reikėjo arba labai daug finansinių resursų, arba labai didelių žmogiškųjų išteklių, dabar galima padaryti greičiau, geriau, paprasčiau“, – aiškina skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.

Pirmoji biometano užpylimo stotelė Lietuvoje atsirado 2007 metais, tačiau sunkiojo komercinio transporto varomo šiuo kuru, kol kas skaičiuojama dešimtimis, analogiška situacija ir su elektra varomais sunkiaisiais automobiliais.

Neapibrėžtumo debesys, atslinkę su naujais prekybos karais, ir besikeičianti situacija tarptautinėse rinkose– aplinkybėmis Lietuvos žemės ūkis turi rasti savo kelią 2025-aisiais. Ar šalies ūkininkai pasiruošę atremti šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis?
Agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas dalijasi įžvalgomis apie geopolitinių pokyčių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atskleidžia nematomas galimybes, kurios slypi už iššūkių fasado.

Karas Ukrainoje tapo geopolitine krize, kuri sutelkė Lietuvos visuomenę. „Tikrai galim matyti, kad šita kova už Ukrainos laisvę ir, turbūt, už mūsų pačių laisvę labai suvienijo mūsų tautą." - sako organizacijos "Blue Yellow" direktorė Laura Paukštė.

Su prabanga, aukščiausio lygio meno kūriniais, ir ikoniškuoju plaktuko taukštelėjimu siejamų „Sotheby‘s“ aukciono namų kokybės tradiciją jau 15 metų Baltijos šalyse tęsia bendrovė „Baltic Sotheby's International Realty“, tarpininkaujanti parduodant, perkant ir nuomojant prestižinės klasės nekilnojamąjį turtą (NT). Marius Bružas, bendrasavininkis ir vadovas dalijasi įžvalgomis, apie prabangaus būsto rinką ir jos subtilybes Lietuvoje.

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos uostas ir jame veikiančios krovos bendrovės patyrė nemažai iššūkių. Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, pasakoja, kaip uostui sekasi prisitaikyti prie pokyčių ir kokių naujų galimybių rinkoje įžvelgia viena didžiausių uostų krovos bendrovių Lietuvoje.